Paprasta originalų, atrankos ir galutinių versijų tvarka, kuri padeda nepasimesti tarp telefonų, kortelių ir išorinių diskų.
Pirmiausia pasirinkite vieną importo vietą
Nuotraukos dažnai pasimeta ne dėl techninio gedimo, o todėl, kad skirtingais kartais kopijuojamos į skirtingas vietas. Susikurkite vieną aiškų importo aplanką ir pastovų pavadinimų principą. Pavyzdžiui, datą derinkite su trumpu įvykio aprašymu. Svarbu ne konkreti skyryba, o tai, kad tą patį principą suprastumėte po metų.
Nekopijuokite visko į darbalaukį tikėdamiesi sutvarkyti vėliau. Užrašykite, iš kur failai atkeliavo: telefono, kortelės ar kito žmogaus perdavimo. Taip lengviau atskirti skirtingų įrenginių laiką ir suprasti, kodėl keli failai vadinasi vienodai.
Atskirkite originalą nuo rezultato
Originalus laikykite atskirai nuo siunčiamų ar sumažintų kopijų. Redagavimo programa gali saugoti pakeitimus kataloge arba papildomuose failuose, o ne pačioje nuotraukoje. Todėl įsitikinkite, ką reikia perkelti kartu, kad kitame kompiuteryje matytumėte tuos pačius taisymus.
Adobe aiškiai skiria Lightroom Classic katalogo kopiją nuo nuotraukų kopijų: katalogo atsarginis failas savaime neišsaugo originalių nuotraukų. Šį principą verta taikyti ir kitoms programoms. Perskaitykite konkretaus įrankio dokumentaciją, o ne spręskite vien pagal nedidelį atsarginio failo dydį.
Atranką atlikite negriaudami struktūros
Pirmiausia pažymėkite akivaizdžius techninius brokus ir pasirinkite geriausius kadrus. Jei programa turi įvertinimus ar spalvines žymas, jie gali padėti išvengti daugybės aplankų su neaiškiais pavadinimais. Sutarkite su savimi, ką kiekviena žyma reiškia, ir nekeiskite reikšmių kiekvienam projektui.
Dublių ieškokite atsargiai. Vienodas failo vardas ar panašus vaizdas dar neįrodo, kad failai identiški. RAW ir JPEG pora gali būti sąmoningai išsaugota. Prieš masinį šalinimą peržiūrėkite mažą atranką ir turėkite nepriklausomą kopiją.
Patikrinkite kopiją prieš išvalydami kortelę
Importo pabaigoje palyginkite failų skaičių, atverkite kelis kadrus iš skirtingų fotografavimo momentų ir patikrinkite didelius failus. Svarbiam projektui vien veikiančio aplanko kompiuteryje nepakanka: pasirūpinkite atskira kopija kitoje laikmenoje ar vietoje.
Kortelės formatavimo neatlikite kaip automatinio paskutinio mygtuko. Pirmiausia įsitikinkite, kad turinys iš tiesų perkeltas. Jei fotografavote keliomis kortelėmis, jas pažymėkite ir tvarkykite po vieną, kad neatsirastų neaiškumo dėl to, kuri jau patikrinta.
Palikite aiškų archyvo aprašą
Trumpame tekstiniame faile galima užrašyti projekto datą, naudotą programą, katalogo vietą ir kopijų paskirtį. Toks aprašas ypač naudingas šeimos archyvui, kurį vėliau gali tvarkyti kitas žmogus. Failų tvarka turi būti suprantama ne vien jos autoriui.
Periodiškai pabandykite atverti senesnį projektą iš kopijos. Patikrinkite ne tik nuotraukas, bet ir taisymus, jei juos saugote. Geras archyvas yra tas, kurio turinį galima surasti ir panaudoti, o ne tik suskaičiuoti disko užimtumą.
Taip pat skaitykite
- Atsarginės kopijos pagal 3–2–1: planas, kurį galima išbandyti
- Debesija ar vietinė saugykla: sprendimą pradėkite nuo failų naudojimo
Šaltiniai ir papildoma informacija
Visos trys iliustracijos – originalios Brotech aiškinamosios schemos, sukurtos šiam straipsniui. Tai nėra gaminių nuotraukos.