Kabelį rinkitės pagal visą jungtį, reikiamą spartą ir montavimą, o ne vien didžiausią kategorijos numerį.
Pirmiausia patikrinkite abu galus
Naujas kabelis nepavers seno tinklo lizdo spartesniu. Prieš rinkdamiesi kategoriją užrašykite kompiuterio tinklo plokštės, stotelės, komutatoriaus ir maršrutizatoriaus lizdų galimybes. Jei vienas naudojamas lizdas palaiko mažesnę spartą, kabelio etiketė šio apribojimo nepašalins. Taip pat atskirkite interneto plano greitį nuo failų perdavimo vietiniame tinkle.
Pavyzdžiui, darbo kompiuterio atsarginės kopijos į vietinį serverį gali keliauti tuo pačiu kabeliu, bet visai ne per interneto tiekėją. Todėl vien interneto greičio testas nėra išsamus kabelio bandymas. Pradėkite nuo tinklo adapterio rodomos suderėtos jungties spartos ir tik tada matuokite tikrą failo perdavimą, įvertinę kaupiklių galimybes.
Kategorija apibūdina reikalavimus, ne pažadą
Fluke Networks lentelėje Cat 5e ir Cat 6 nurodomi kaip tinkami gigabitiniam Ethernet, o Cat 6A – ir 10GBASE-T iki 100 metrų kanalui. Tai nėra garantija bet kokiam parduotuvėje rastam gaminiui: svarbios kabelio, jungčių ir įrengimo savybės. Cat 6 galimybės perduoti 10 gigabitų ryšį priklauso nuo ilgio ir instaliacijos sąlygų.
Namuose tvarkingai veikiantį Cat 5e kabelį nebūtina išmesti vien todėl, kad egzistuoja aukštesnė kategorija. Naują nuolatinę instaliaciją planuokite pagal numatomą įrangą ir trasą. Jei tikslas yra 10 gigabitų jungtis, prašykite būtent tam tinkamo sprendimo ir patikros, o ne bendro pažado „kabelis labai greitas“.
Vertinkite visą kanalą
Nuo komutatoriaus iki kompiuterio signalas gali praeiti trumpą jungiamąjį kabelį, sieninį lizdą, instaliacinį kabelį ir dar vieną jungiamąjį kabelį. Silpna ar netinkamai užbaigta grandies dalis svarbi net tada, kai sienoje esantis kabelis turi aukštą kategoriją. Dokumentuokite, kas sumontuota, ir pažymėkite abu kiekvienos trasos galus.
Paprastas laidų tęstinumo testeris padeda rasti dalį sujungimo klaidų, bet nėra tas pats, kas kategorijos sertifikavimas. Užsakydami instaliaciją paklauskite, kokį bandymo protokolą gausite. Fluke Networks išskiria komponentų atitiktį, tinkamą įrengimą ir matavimą tinkamu testeriu. Šie trys dalykai naudingesni už vieną įspūdingą užrašą ant pakuotės.
Montavimas neturi sugadinti pasirinkimo
Ilgį matuokite pagal tikrą trasą palei sienas ir baldus, ne tiesia linija per kambarį. Palikite tvarkingą rezervą, tačiau nesusukite bereikalingos kabelio krūvos prie įrangos. Kabelio nelenkite staigiu kampu, nespauskite durimis ir netvirtinkite taip, kad būtų sutraiškytas apvalkalas. Leistinus lenkimo bei tempimo parametrus tikrinkite gamintojo apraše.
Ekranuotas kabelis nėra automatiškai geresnis pasirinkimas kiekvienam būstui. Tai visos instaliacijos projektavimo klausimas: turi tikti jungtys, įžeminimo sprendimas ir montavimo aplinka. Jei nežinote, kodėl ekranavimo reikia, paprašykite montuotojo paaiškinti konkretų trukdžių scenarijų. Nuolatinei instaliacijai reikalingos tinkamos paskirties medžiagos, ne tik patraukli internetinė nuotrauka.
Kaip patikrinti įtariamą kabelį
Jei jungtis netikėtai sulėtėjo, pirmiausia pakeiskite tik lengvai pasiekiamą trumpą kabelį žinomu veikiančiu. Kitame bandyme pakeiskite lizdą, o ne viską vienu metu. Apžiūrėkite fiksatorių, jungties įstatymą ir matomus pažeidimus. Tokia seka leidžia atskirti kabelio problemą nuo stotelės ar komutatoriaus gedimo.
Baigę palikite mažą tinklo žemėlapį: kambarys, lizdo numeris, kabelio kategorija ir bandymo rezultatas. Pirkimo sprendimą užbaikite klausimu, ar naujas kabelis sprendžia konkretų apribojimą. Jeigu dabartinė jungtis stabili ir atitinka įrangos spartą, aukštesnis numeris pats savaime nepagerins vaizdo skambučių ar svetainių atvėrimo.
Taip pat skaitykite
- Mesh ar laidiniai prieigos taškai: kaip suplanuoti namų „Wi-Fi“
- Namų tinklas neveikia: diagnostika nuo vieno įrenginio iki tiekėjo
Šaltiniai ir papildoma informacija
Visos trys iliustracijos – originalios Brotech aiškinamosios schemos, sukurtos šiam straipsniui. Tai nėra gaminių nuotraukos.